- musiomiris
- 1 musiómiris sm. (1) J, Brt, Skr, Aps, Grv; LBŽ žr. musmirė: Nuo musiómirių gaišta musios Krok. Nepamirškit parnešt musiomirių, gal tas musias kap nors išnaikysim Nmn. Ramatą gydo musiómiriais Ad. ^ Vaikštai, kaip musiomirių apsiėdęs Bgs.
Dictionary of the Lithuanian Language.